- padebesys
- padebesỹs sm. ppr. pl. (34b) erdvė palei debesis, padangė: Sužaibavo iš po padebesių̃ Al. Gervės skrenda pačiais padebesiais Jnš. Ar išleisi lig pat padebesų̃ akmenį?! Grž. Anie antsėdo an to arklio i jojo padebesiaĩs Krt. Padebesyje ūžė lėktuvai, ir atrodė, kad zvimbia dideli vabalai J.Dov. ^ Lai velniai neš į pãdebesius tokius melagius! Šts. Sako, jį padebesim̃ išnešiojo (sudraskė) Grž.
Dictionary of the Lithuanian Language.